Elegantiškų šokių sūkury su Lietuva širdy


Jau tryliktą kartą Plutiškių vidurinės mokyklos bendruomenė Vasario 16-osios išvakarėse susirinko į renginį „Elegantiškų šokių sūkury“: skoningai apsirengę, oriai pasitempę, estetiškai papuoštoje salėje, grojant klasikinei muzikai dalyviai demonstravo pagarbą Valstybei, gimtinei, mokyklai, artimui. Tokią pilietiškumo išraišką minint Vasario 16-ąją prieš daugelį metų pasiūlė Mokinių tarybos nariai. Idėja prigijo ir gyvuoja iki šiol – tai viena mokinių laukiamiausių švenčių. Apie ją ilgai kalbama prieš (planuojant, organizuojant, svajojant) ir dar ilgiau po ( vartant nuotraukų albumus, prisimenant gražiausias, įsimintiniausias akimirkas, laukiant kitų metų renginio).

ELEGANTIŠKI ŠOKIAI ŠOKAMI NE VIEN SOSTINĖSE

Plutiškės - nedidelis miestelis, tačiau, atrodo, ne kiekvienas ir didelis miestas gali pasigirti tokia elegancija ir savitu žavesiu dvelkiančia tradicija, kaip plutiškiečiai. Manote, provincijoje gyvenantiems tik atsidusti belieka, bežvelgiant į sostinių gyventojų rafinuotus pasilinksminimus? Anaiptol. Viskas priklauso nuo pačių noro ir kūrybiškumo, nebūtinai tam reikia daug pinigų. Plutiškių vidurinės mokyklos vyresniųjų klasių moksleiviai tai jau tikrai nemano, kad tai, kas labai gražu, ne jų jėgoms. Todėl būtent jie sugalvojo ir štai jau šešti metai rengia vakarus "Elegantiškų šokių sūkury". Tai - lyg žymiųjų Vienos pokylių alternatyva.
Taigi, į tokius kartą per metus vykstančius pokylius Plutiškių vidurinės mokyklos salėje damos ir panelės renkasi, kaip ir priklauso, pasipuošusios vakarinėmis, akį elegancija traukiančiomis suknelėmis, jas atlydi pasitempę "kavalieriai". Žvakių šviesoje prasideda puošnių porų "paradas", o vėliau šokami valsai bei kiti elegancijos reikalaujantys šokiai.
Panašų vaizdą Plutiškių vidurinėje mokykloje buvo galima išvysti ir vasario 12d. Tą vakarą vyko jau šeštasis (per šešis metus) elegantiškų šokių vakaras. O dalyvauti jame susirinko ne tik vyresniųjų klasių moksleiviai, bet ir mokytojai su savo antrosiomis pusėmis, kai kurių moksleivių tėvai (vieno - netgi seneliai), Plutiškių seniūnas A. Arlauskas su žmona. Taip pat, kad gali, stengiasi sudalyvauti ir Seimo narys J. Oleka ir Kazlų Rūdos meras A. Vaišnora su žmonomis bei kiti garbūs svečiai. Tiesą sakant, žiūrovų šiame vakare beveik ir nebuvo - tik dalyviai (o ir kam būtų malonu iš kampo pavydžiai spoksoti  į šauniai atrodančius ir šokančius?). Panelės, neperdedant galima sakyti, priminė princeses, ne mažiau šaunios atrodė ir ponios. Keista, bet šiaip jau tokiose situacijose drovesni vaikinai irgi sugebėjo oriai atlikti jiems patikėta vaidmenį. Turbūt lėmė tai, kad tradicija gyvuoja visgi ne pirmi metai... Taigi, nors vakaro vedėja teigė, kad ugdyti geras manieras, pagarbą vienas kitam ir meilę šokiui yra šio renginio tikslas, bet, atrodo, šia linkme jau nemažai ir nuveikta.
Porų paradu prasidėjusio renginio metu buvo ne tik šokama, bet ir renkamos laimingiausia ir meiliausia poros (duoklė Šv. Valentino dienai). Aukos labdarai taip pat buvo renkamos.
Plutiškių vidurinės mokyklos direktorė Irena Kašauskienė papasakojo, kad tokio renginio tradiciją moksleiviai išties "nukopijavo" nuo Vienos baliaus bei panašaus sumanymo Vilniuje (žinoma, viskas pagal galimybes).
Moksleiviai ruošėsi su užsidegimu. Ir jeigu prieš penketą metų Plutiškių vaikinus į kostiumus dar būdavo sunku "įvilkti", tai dabar jie tai daro noriai. Valsą šokti užsikrėtę renginio idėja moksleiviai mokėsi ir per choreografijos, ir per kūno kultūros užsiėmimus ir netgi... muzikos pamokas. Taigi, kol išmoko taip oriai laikytis, nemažai prakaito išliejo kartu su choreografijos ir kūno kultūros mokytoja Edita Jūriene. Kadangi į renginį einama poromis, tai šiek tiek keblumų būna tiems, kurie "antrų pusių" neturi. Nors, žiūrint iš kitos pusės, jiems dar tik idomiau - beieškant šokių partnerio galima artimiau susipažinti su vaikinu ar mergina, su žmogumi, kuris jau seniai patraukė tavo dėmesį, bet vis nebuvo drąsos jo iš niekur nieko užkalbinti... Tad tai pakankamai puiki proga pakviesti praleisti tikrai nuostabų vakarą drauge. Taip "įtraukiama" daugiau žmonių. (Štai viena mokytoja sakė, kad vyruką iš kaimo pakvietimas į šį vakarą privertė taip pasitempti, kad visi pastebėjo jo "gerąją pusę".) Sąlyga - dalyvauti renginyje su vakariniais rūbais irgi reikalavo malonių pastangų. Moksleivės siuvosi sukneles, derino prie jų šventiškumo teikiančias detales - šifono šalius, vakarines pirštines ir pan., per darbų pamokas pasitardamos, kaip savo sumanymus įgyvendinti.
Atsakingos pareigos buvo atitekusios vaikinukams atsakingiems už tinkamą šokiams muziką ir apšvietimą. Pasak jų, tai tikrai nebuvo labai paprasta. Ne bet kur dabar galima įsigyti kompaktinių plokštelių su vyresnio amžiaus vituozų ar kamerinių orkestrų kūriniais.
Ar bereikia konstatuoti, kad tokie renginiai ugdo estetinį skonį? Moksleiviai ir ateity ne tik mokės šokti valsą, bet ir gražiai elgtis. Turbūt labai jau nesutriktų ir į Vienos pokylį patekę, nes štai Vilniuje sporto rūmuose vykstančiuose šokių vakaruose ne viena pora yra dalyvavusi (kvietimus geriausiems šokėjams, susižavėjęs jų renginio idėja, buvo parūpinęs Seimo narys J. Oleka). Žinoma, dar tokie ir panašūs renginiai padeda pajusti savo vertę, sustiprinti žinojimą, kad ko labai nori, sieki, tą ir padarai.
Tiesą sakant, tai, ką išvydome šiame nedideliame miestelyje tą vakarą, mus nustebino - viskas panašėjo į sapną žvakių šviesoje. Galbūt kai kam tai padės suprasti, kad kaimo jaunimas visai nenori būti beviltiškas - tiesiog jis turi turėti tikslą, jausti, kad juo tikima ir pasitikima, kad jų iniciatyva yra verta dėmesio, o vėliau - žinoti, kad galės "užsikabinti" gyvenime.